pavarinėti

pavarinėti
1 pavarinė́ti tr. K, DŽ1, KŽ 1. Dbk, Lp žr. 1 varinėti 1. ║ Galėdavo arklį ir vaikas pavarinė́t (minant linus) Alz. Bočia aria, o sūnus pavarinė́ja arklį LzŽ. ^ Bėda bėdą veja, bėda pavarinėja KrvP(Drsk). ║ LKKII217(Lz) Blogai, ka jau pradeda par nasrus mėšlai dribt [išputusiam gyvuliui], nebepavarinė́si, ka jis (gyvulys) nebenoria eit Pšš. Teip pavarinė́jom [išputusią karvę], tai grįžtę padegutuojam, įspraudžiam [į snukį] Skp. Karvutę pavarinėjo po kiemą, paplakė šonus rykštele M.Katil. ║ Aptvarai aptverti būs, išvarysi kiaules, pavarinė́si Sd. Vaikai pavarinė̃s karves LKKIX205(Dv). Kiaules reikėjo pavarinėt dar porą metų! J.Balt. 2. Vvs iter. dem. 1 pavaryti 3: Našlaitėlę kas nuog saũ pavarinė́ja Rod. Ka jau nebūčia tikus [samdinė], gal mane būt pavarinė́ję Pš. 3. iter. dem. 1 pavaryti 14: Pri gyvenimo vyrai pavarinė́jami Krš. Botagą turėjo ilgą, pats neganydavo, tik vaikus pavarinė́davo Dgč. Uždėjo jį žmonis pavarinė́ti Vn. | Da biskį juos pavarinė́ju, dar per laikraštį, tai da sumoka [bendrovė] Žž. | prk.: [Lietus] pavarinė́ja svietelį: su šienu reikia krutėt Ad. | refl. tr.: Pasivarinėdamas kremta muni vyras ir kremta Šts. 4. iter. dem. 1 pavaryti 4. ║ refl.: Su traktoriuku pasivarinė́[ja], vis kapeiką užsivaro Rdn. ║ refl.: Vyrai išėjo po pietų į Nemuną pasivarinė́t Skr. 5. iter. dem. 1 pavaryti 5: Pavarinė́ji šiaudus, kopi in viršų DrskŽ. Gerai padengei, pavarinė́jai pavarinė́jai, vėl denk, kaip matai apdengsi stogą Všv. Strikauka lygina ir pavarinė́ja šiaudus, kad būt gražus ir lygus dangtis Dv. Ledas nedikčiai storas, tankiai mažų akikių (ekečių) tam tinkluo pavarinė́ti End. Rašalo negal įtraukti – negal tos pompelės pavarinė́ti Pln. Svarsčius pavarinė́ti NdŽ. Narstytinės nytys yr pavarinė́jamos Varn. | Bačkai reikia pavarinė́t lankus, kad netekėtų Rm. | prk.: Mudu su senučiuku i šaškes pavarinė́sam (pažaisime) Krp. ^ Dalgį pavarinėsi – valgiu nesibjaurėsi, bus gardi ir sausa duona KrvP. 6. priversti greičiau tekėti, cirkuliuoti: Išgerk [degtinės], kraujį pavarinė́s Krš. 7. Al žr. 1 varinėti 9. ║ Dėku, ką bulbes pavarinė́jai DrskŽ. Regiu – pavarinė́tos bulbos Ad. 8. žr. 1 pavaryti 11. ║ Šilima ir liūtys sparčiai augalus pavarinė́ja Nč. 9. žr. 1 varinėti 14: Aš tau pavarinė́siu piktumus! Snt. 10. refl. ieškoti priekabių: Tai ko dar tu čia pasvarinė́ji?! Lp.
◊ týčias pavarinė́ti tyčia ką sakyti ar daryti: Aš tau týčias pavarinė́siu! Snt.
už nósies (nósės) pavarinė́ti apgaudinėti: Pasiutęs, to senio už nósės nepavarinė́s! Krš.
\ varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavarinėti; padvarinėti; parvarinėti; pervarinėti; pravarinėti; išpravarinėti; privarinėti; razvarinėti; suvarinėti; užvarinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • pavarinėti — vksm. Kraũją gýslomis sparčiaũ pavarinėti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pavarinėjimas — sm. (1) 1. NdŽ → 1 pavarinėti 3: Pri karšinimo, marinimo iš vyrų nėko nėra: veiza, lauka pavarinėjimų Krš. 2. → 1 pavarinėti 5: Svarsčių pavarinėjimas NdŽ. varinėjimas; apvarinėjimas; atvarin …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvarinėti — 1 apvarinėti tr. K 1. LzŽ bent kiek nubaidyti, apnaikinti: Žukų buvo an bulbų, ale kąsnį apvarinėjom LKKXXIX183(Lz). 2. iter. dem. 1 apvaryti 5. ║ Bačkos cypa lankais apvarinėtos Pvn. 3. Vlkv, Skr, Kpč, Rmš iter. dem. 1 apvaryti 6. ║ Išvarinėja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvarinėti — 1 atvarinėti tr. K; SD1105, SD110 1. K iter. dem. 1 atvaryti 1. | refl. tr. K. 2. žr. 1 atvaryti 1: Jau piemuva atvarinėja [karves] Pls. Bočia atvarinėjo gyvį pavakarėn LzŽ. | refl. tr. K: Kad atsivarinėju kiaules nūnai, tai nėra jau jos Dv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpravarinėti — 1 ×išpravarinėti (sl.) tr. išvaikyti: Tep ateina milicija, išpravarinėj[a] LKKXXIX183(Lz). varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvarinėti — 1 išvarinėti tr. K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. Š, Grv, Btrm iter. dem. 1 išvaryti 1: Išvarinėk gyvolius į ganyklą visus J. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules V.Krėv. | refl. tr.: Nebeliko jokių gyvulių – visus juos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvarinėti — 1 nuvarinėti tr. K, NdŽ, KŽ; N iter. dem. 1 nuvaryti: 1. refl. Visi nusvarinėjo [gyvulius į ganyklą] Lp. 2. Nuvarinėti pagalį paėmus nematai tuos išdykėlius Žem. Eik, nuvarinėk žąsis nuo avižų! Grž. 3. žr. 1 nuvaryti 2: Darže jų (vabalų) daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pablazgatyti — pablazgãtyti 1. intr. negražiai pakalbėti: Ai, pablazgãtyk dar už penkis centus! Kal. 2. tr. pavarinėti: Pablazgãtyk kiek arklius – per daug jau pasileido Klp. ◊ liežùvį pablazgãtyti papliaukšti niekus: Pablazgãtijo liežùvį ir išejo Dr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabrukinėti — tr. pavarinėti, pagainioti: Koks čia ganymas – pabrukinėjo po pūdymą galvijus ir parginė Kp. brukinėti; apibrukinėti; pabrukinėti; pribrukinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padvarinėti — 1 ×padvarinėti (hibr.) tr. 1. varyti prie ko: Piemuoj padvarinėja telaičius gyviop LzŽ. Reikia karvę padvarinėt zaras pas bernuką Zt. 2. refl. irtis: [Žuvys] padsivarinėja asčiukais (pelekais) itais LzŽ. varinėti; apvarinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”